ŠVČ. TREJYBĖS BAŽNYČIA

       Istorinė, bazilikinė, turinti neoromantinės ir neogotikinės architektūros bruožų, stačiakampio plano, vienabokštė dabartinė akmens ir plytų mūro bažnyčia buvo suprojektuota Bistromo ir pastatyta 1927–1936 m. klebono Vincento Norkaus iniciatyva. Gotikinio stiliaus ąžuolinę sakyklą padarė garsus rokiškietis tautodailininkas L. Masiliauskas. Prie bažnyčios yra mūrinė varpinė.  Pagal istorinius šaltinius pirmieji maldos namai Panemunyje minimi apie 1620 m., kai čia buvo vienuolynas. Vėliau bažnyčios buvo ne kartą atstatytos, po gaisrų statomos naujos. Po 1941–1945 m. karo bažnyčią suremontavo vienas iškiliausių Panemunio bažnyčios dvasininkų, garbės kanauninkas, kunigas, pedagogas, katechetas, rašytojas ir švietėjas Augustinas Liepinis, (1896–1977). Gausus ir įvairus jo literatūrinis palikimas: dalis darbų liko rankraščiuose, kai kurie jų sudegė gaisrų metu, kitus sudegino pats autorius, kai grėsė politinis persekiojimas. Panemunio kraštas, kuriame buvo stiprios pagonybės tradicijos, bažnyčiai davė tris kunigus:  Vladą Mironą (1880–1953), Romualdą Stakėną (1835–1907) ir  Konstantiną Stašį (1843–1919).