DVARAS

       Kadaise tai buvo gražūs reprezentaciniai rūmai su vertingais, savitais Liudviko XV stiliaus salonais bei neogotiškais kabinetais, biblioteka, japoniško porceliano indais, ypač vertingais graviruoto bei raižyto krištolo, sidabro ir bronzos dirbiniais bei  sumedžiotų žvėrių galvų iškamšomis. Dvaro sodyba, pastatyta XVI a. buvusio moterų vienuolyno vietoje. Šiame dvare gyveno dvarininkai Masalskiai, Giedraičiai, Oziemblovskiai, Marikoniai, Krasickiai. Įsigijus Oziemblovskiams, 1635 m. iš priešingos upės pusės dvarą perkėlė prie Pilies kalno. Dvaro rūmai buvo rekonstruoti juos įsigijus Marikonių šeimai 1773 m. Dabartinį vaizdą dvaras įgijo valdant Komarams. 1924 m. dvarą nusipirko iš Amerikos sugrįžęs Osvaldas Laučiškis, 1940 m. šeimos turtas buvo nacionalizuotas, o šeimą bolševikai ištrėmė į Sibirą. Dvaro rūmuose buvo įkurtos arklidės, vėliau čia veikė mokykla, biblioteka. Kol dvare veikė mokykla, pastatai buvo prižiūrėti. 1993 m. dvaras grąžintas Osvaldo Laučiškio palikuonims, kurių neprižiūrimas jis pamažu nyko, kol 2016 m. kilęs gaisras dar labiau  suniokojo unikalų architektūrinį ansamblį (sudegė dvaro rūmų vidurinės dalies perdanga ir stogas).

Šalia dvaro  tebedunkso senovę menantis piliakalnis.